2004 metų naujienos


Gruodžio 13-14 naktį stebėjau Geminidus, per 1val. buvo galima priskaičiuoti iki 80-85 meteorų. 
Tą pačią naktį pagaliau pavyko stebėti C/2004 Q2 (Machholz)  kometą. Kuri beje matosi ir plika akimi, o su 20cm. teleskopu matosi apie 0,5° uodega, aišku kol kas kometa dar skendi tirštokame atmosferos patale, bet diena iš dienos stebėjimo sąlygos gerėja.

Gruodžio 7-17 dienomis, bus aktyvus Geminidų meteorų radiantas. Maksimumą pasieks gruodžio 14 d.  0val.20min. Lietuvos laiku ( l =262.2° ) +/- 2.3 val. ZHR =120
 Tai vienas gražiausių srautų, matomų kiekvienais metais, turtingas ryškiais vidutinio greičio meteorais. Šiais metais jo maksimumas laukiamas naktį iš 13d. į 14 d.  Jei tik leis orai turėsime progą pasigrožėti nuostabiu reginiu.
Geminidų meteorų srauto dreifas gruodžio 7-17 dienomis

Lapkričio 17d. po vidurnakčio stebėjau Leonidus. Bet pastebėjau tik kelis.

Data

Laikas (Lietuvos)nuo - iki Ribinis žvaigždžių ryškis m Apžvalgos laukas F Apžvalgos lauko centras LEO NTA+STA Sporadiniai
Azimut. Altazimut.
2004 m. Lapkričio17d.

 

1.00-1.30
1.45-2.15
6.37
6.37
1
1
100
100
55
55
1
2
2
1
3
4

 Pastaba : 5 sporadiniai „krito“ iš Didž. Gr. Ratų pusės, bet nesupratau ar atsitiktinai ar veikė koks radiantas?


Lapkričio 17d. 0val.20min. vėl matėsi Šiaurės pašvaistė, šį kartą ji ji buvo silpna. Apie 2val.40min. pranyko.
Lapkričio 9 dieną 18val.30min. sužibo Šiaurės pašvaistė, matėsi raudoni "stulpai". Po 10-15 min. ji truputi nusilpo. O nuo 20val. 40 min. apsiniaukė.
Nuo lapkričio vidurio, sparčiai gerėja C/2004 Q2 (Machholz) kometos matomumo sąlygos. Ji pradeda vis sparčiau kilti iš pietinės pusės. Nuo Balandžio žvaigždyno. per Eridaną, Taurą, Persėjų, Kasiopėją, Cefėjų, Žirafą, Slibiną, Didžiuosius Grįžulo Ratus... praeis netoli Sietyno ir Poliarinės žvaigždės. Taigi ši kometa Lietuvoje bus puikiai matoma visą žiemą ir pavasarį.
Kometos kelias gruodžio, sausio ir vasario mėnesiais.
 

Lapkričio 14-21 dienomis bus aktyvus Leonidų meteorų srautas. Maksimumas  lapkričio 17 d. 8val.25min. pasauliniu laiku. ZHR tai yra per valandą 10-50 meteorų. Tomis dienomis Mėnulis dar leisis prieš vidurnaktį, tad turėsime tamsų dangaus skliautą, jei tik bus giedra.   Leonidų meteorų srauto dreifas 14-21 dienomis
Šio užtemimo stebėti nepavyko, dėl apsiniaukusio oro.

2004 metų spalio 28d. antroje nakties pusėje įvyks visiškas Mėnulio užtemimas. Jei tik leis oro sąlygos, Lietuvoje bus matomos visos užtemimo fazės.

Užtemimo vieta

                    Užtemimo fazės (Lietuvos laiku)

Pusšešėlinis užtemimas prasidės   3val.09min.
Dalinis prasidės   4val.15min.
Visiškas prasidės   5val.24min.
Didžiausia užtemimo fazė ~6val.08min.
Visiškas baigsis   6val.45min.
Dalinis baigsis   7val.54min.
Pusšešėlinis baigsis   9val.03min.

Kometos stebėti nepavyko, dėl blogo oro. O lapkričio 2-4d. su 20cm. teleskopu jos jau nesimatė.

Spalio viduryje žada būti pakankamai ryški C/2004 R2 (ASAS) kometa. Nuo spalio 10d. (jei tik bus giedra) pravartu tuojau po Saulėlydžio apžiūrėti vakarinę dangaus dalį prie horizonto. Spalio 10d. apie 19val. ji turėtų būti truputi dešiniau ir vos žemiau  Mergelės žvaigždyno žvaigždės dzetos, ji tada bus apie 4m ir 3,5laipsnio nuo horizonto. Geriausiai susiorientuoti pagal Arktūrą. Bet aišku tada pastebėti kometą dar bus labai sunku, nes storas atmosferos sluoksnis sunkiai perregimas. Kitomis dienomis kometos matymo sąlygos sparčiai gerės, nors kometos ryškis mažės. Sėkmingų stebėjimų !
 
Kometos C/2004 R2 (ASAS) kelias Spalio 10-30d.


Rugsėjo 1d. paryčiais matysime gražų vaizdą, kai dvi planetos Venera ir Saturnas atsidurs šalia vienas kito. Konjunkcijos metu tarp jų bus likę 1°56'  Veneros ryškis -4,21m o Saturno 0,2m. Rugsėjo 10d. ryte prie jų prisidės ir Mėnulio delčia, o žemiau prie horizonto Merkurijus.
2004 metų rugpjūčio 11d. stebėjau Perseidus. Nuo 23val. 20min. iki 12d. 0val.20min. tai yra per 1 valandą užregistravau 47 meteorus. Pastebėjau keistą jų kritimą, aktyvumas padidėja kelias minutes po to 10-15min. ramesnis periodas kai registruojamas vienas kitas meteoras, po to vėl kelių minučių intensyvus kritimas. Pastebėjau vieną įspūdingą baltai žalią bolidą gal apie 5-6mag. kurį matė ir Zarasų apylinkėse buvęs Darius Gasiūnas, po kurio laiko paaiškėjo kad jį taip pat matė ir ilgametis meteorų stebėtojas Audrius Dubietis. Jis sužibo Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyne 11d. 23val.39min. Kitą naktį tai yra rugpjūčio 12-13d. perseidų aktyvumas truputi sumažėjo, mažiau buvo ir ryškių meteorų, viso vienos valandos laike priskaičiavau 36 vienetus. Nemažai fotografavau, užfiksuoti pavyko tik kelis ryškesnius.

     fotografuota f=37/2.8 Mir objektyvu Fuji 400 ASA

 
liepos 4d. 23val.40min. stebėjau galaktikoje NGC 2403 supernovą. R.A.
= 07h37m17s.02. Dekl. = +65°35'57".8 Pagal mane jos ryškis nukrito, dabar jis žemiau 12 gal m1=12,3 su 20cm. teleskopu surasti pakankamai sunku. Supernovą fotografavau su f=180cm. teleskopu  (viršutinė kairė fotografija) ir su f=
36cm. astrografu (apatinė dešinė fotografija)
2004 metų liepos 31d. Kiochi Itagaki (Japonija) Žirafos žvaigždyne, galaktikoje NGC 2403 m1=8,2 atrado supernovą m1=11,2 tai labai ryški supernova, kurią galima pamatyti su nedideliais teleskopais. Lietuvos platumose ji niekada nenusileidžia, todėl galima stebėti visą naktį.  Sėkmės stebėjimuose !
Liepos pabaiga - rugpjūčio mėnuo, daugelio meteorų radiantų veikimo laikas. Šiuo metu Lietuvoje daug naktų būna giedros ir šiltos, tad meteorų stebėjimams labai palankus metas. Vienas gausiausių meteorų radiantų yra Perseidai, jų veikimo laikas nuo liepos 9d. iki rugpjūčio 17d. maksimumas rugpjūčio 11-12d. Taigi pats metas pasigrožėti "krintančiomis žvaigždėmis"

kometa fotografuota rigpjučio 8d. 23val.40min.f=36cm.

2004.07.23. sutemus apie 23val. 30min. stebėjau  C/2001 Q4 (Neat) ir C/2003 K4 (Linear) kometas, pastarosios stebima apie 10' ilgumo uodega, kometa puikiai matosi pro 3cm. skersmens teleskopinį ieškiklį. Jų stebėjimo sąlygos sparčiai gerėja, nes dangus naktis iš nakties darosi vis tamsesnis. C/2001 Q4 (Neat) kometa yra Didžiujų Grižulo Ratų žvaigždyne aukštai virš horizonto ir niekada nenusileidžia bet ryškis mažėja, tuo tarpu C/2003 K4 (Linear) kometa yra Jaučiaganio žvaigždyne ir jos ryškis didėja. Taigi po poros savaičių rugpjūčio mėnesį kai nustos trukdęs Mėnulis ir pilnai bus sutemęs dangus,  vakarais pro nedidelį teleskopą matysime net dvi pakankamai ryškias kometas.


Liepos - Rugpjūčio mėnesių meteorų radiantai

Radianto pavadinimas

Aktyvumas

Maksimumo data

Maksimumas vnt./val.

Geocentrinis greitis

Kaprikornidai

07.10-08.20. 07.15. 9 30km./h

beta Akvaridai
Šiauriniai
Pietiniai

07.23.
08.22.
07.28. 4
12
40km./h

Kasiopeidai

07.17.-08.15. 08.28. 18 60km./h

Pietų piscidai

07.18.-08.12. 08.02. 10 40km./h

Pegasidai

08.18-31. - 9 apie 50km./h

Perseidai

07.09.-08.17. 08.11-12. 60 61km./h

Cignidai

08.10-25. 08.20. 11 25km./h

Kamelopardidai

08.10-25. 08.20. 7 70km./h

Cefeidai

08.10-24. 08.20. 8 greiti

Avrigidai

08.14-31. 08.30. 8 69km./h


2004.07.21. Saulės fotografija daryta Dariaus Gasiūno (Vilnius) su 25cm teleskopu f=175 cm. juosta Fujicolor 100

2004 m. liepos 19 d. Saulėje plika akimi galima stebėti didelė dėmė, ji puikiai matosi su tamsiu filtru ar Saulei besileidžiant.

2004 metų Sidabriškųjų debesų stebėjimo lentelė

        Data
    Pastebėjimo laikas
  Ryškumas 5-balų sistema
    Morfologinės formos
 
6.17.
6.19.
6.26.
6.30.
7.01.
7.02.
7.03.
7.04.
7.07.
7.08.
7.11.
7.12.
7.16.
7.18.
7.23.
7.29.
 
 
23.30.
23.40.
  0.20.
23.30.
23.10.
23.20.
22.45.
23.40.
23.15.
23.20.
23.40.
23.50.
  0.15.
23.15.
23.25.
23.05.
5
2
3
4
5
4
5
4
4
3
2
2
3
2
2
2
pluoštiniai
       pluoštiniai        
pluoštiniai
pluoštiniai
pluoštiniai - (sūkuriniai)
pluoštiniai
pluoštiniai - juostiniai
pluoštiniai
pluoštiniai
pluoštiniai
pluoštiniai - juostiniai
juostiniai - vienalyčiai
juostiniai
juostiniai
juostiniai
vienalyčiai - pluoštiniai


2004m. birželio 19-20d. stebėjau sidabriškuosius debesis. Iš vakaro jie buvo vos pastebimi, po pusiaunakčio apie 1val. 30min. paryškėjo. Šiais metais tai pirmas mano stebėtas atvejis, nors kai kurie stebėtojai sidabriškuosius debesis stebėjo iš birželio 17 į 18d. bet Ignalinos apylinkėse buvo visiškai apsiniaukę. Taigi prasidėjo sidabriškųjų debesų matymo sezonas kuris tesis iki rugpjūčio vidurio. Norintiems pamatyti šį nuostabų reiškinį reikėtų sulaukti gero oro ir pradėti apžiurinėti šiaurinę dangaus dalį saulei nusileidus apie 23val. Tam dalykui labai tinka žiūronai, tuomet lengviau juos pamatyti vakaro žaroje. Bet kai jie ryškūs tuomet jokių prietaisų nereikia.


       

Veneros tranzitas 2004.06.08. fotografuota su 11cm. teleskopu, okuliarine kamera ant Agfa 200 fotojuostos + tamsus filtras

         

  

 fotografijos darytos su "web" kamera. Stebėti pavyko iki 10val.20min. po to buvo galima stebėti tik pro atskiras debesų properšas. Tranzito pabaigos nebuvo įmanoma stebėti dėl visiško debesuotumo.


 
Veneros fotografijos birželio 2d. darytos Saulei dar nenusileidus apie 21val. 20min.


Birželio 8d.  įvyks Veneros tranzitas Saulės disku. Pradžia 8val.19min. baigsis 14val.21min. Lietuvos laiku. Ji Saulės disko fone puikiai matysis su nedideliu teleskopu ar paprasčiausiais žiūronais, aišku prieš tai pridengus tamsiu filtru arba stebint projekciniu būdu, tai yra projektuojant Saulės vaizdą ant balto ekrano.


Gegužės 21d. stebėjau Kaip Mėnulis padengė Venerą, nors buvo diena bet šalia Mėnulio su teleskopu galima buvo  laisvai stebėti Venerą. Stebėjau su 11cm. teleskopu 21d. 16-17val. tada Venera jau buvo išnirusi iš už Mėnulio.


Cartes du Ciel / Sky Charts (žvaigždėlapio) naudotojai. Pabandžiau sulietuvinti programą. Čia galima atsisiųsti zip.failą, jį išpakuoti į Cartes du Ciel / Sky Charts direktoriją ir paleisti programą. Menių juostoje išsirinkti "Preferences" ,"Language" ir iššokusioje lentelėje pasirinkti "LT Lietuviu" ir patvirtinti "Gerai". Pabandykit...


Gegužės 12d. sutemus pagaliau pavyko normaliai stebėti C/2001 Q4 (Neat) kometą,  ji buvo Vėžio žv. aukščiau betos. Stebėjau su 17,5cm. binokuliaru, buvo 3,4 ryškio turėjo 3 laipsnių uodegą, galva ~25' , pabandžiau ją nufotografuoti nors dangus buvo dar nepakankamai tamsus.


fotografuota 2004.05.12. 23val.40min. su f=36cm. židinio astrografu eksp.=4min.


fotografuota 2004.05.13. 23val.50min. su f=180cm. niutono teleskopu eksp.=3min.


fotografuota 2004.05.13. 23val.55min. su f=180cm. niutono teleskopu eksp.=8min. matosi kometos poslinkis


fotografuota 2004.05.17. 0val.15min. su f=36cm. židinio astrografu eksp.=10min.


Gegužės 8d. vakare apie 22val.20min. pietvakarinėje dangaus dalyje stebėjau C/2001 Q4 (Neat) kometą, gaila kad stebėjimo sąlygos buvo visai nekokios. Kometą stebėjau kokias 3min. nes tiek leido atsiradusi properša debesyse. Stebėjau su 20cm. skersmens teleskopu, buvo dar gana šviesus dangus. Kometa gerai matėsi ir pro teleskopo ieškiklį, pastebėjau gal apie 1laipsnio uodegą. Taigi šią kometą jau galima stebėti ir Lietuvoje, jos matymo sąlygos sparčiai gerėje.


Gegužės 4 d. vakare įvyko visiškas Mėnulio užtemimas, stebėjimo sąlygos buvo pakankamos, tad Lietuvoje užtemimą pagaliau galima buvo stebėti po gan ilgo laiko nuo 1997 metų rudens. Per tą laiką buvo nemažai užtemimų bet vis trukdė oro sąlygos.

  Mėnulio užtemimo fotografijos:

       

   
  fotografuota su f-36cm. astrografu, dalinis užtemimas 1/60sek. pilnas 10-20 sek. Agfa 200 ASA

    
  fotografuota su f-80cm. židinio reflektoriumi, ekspozicijos 12-25 sek. Agfa 200 ASA


Balandžio 26 d. ryte apie 3val.40 min. buvo galima stebėti C/2004 F4 (Bredfildo)  kometą. m=4.9, Dia.= 1.2', DC=8, uodega = 1.8 laipsnio,  nukreipta 340 laipsnių kampu. Taigi turint žiuroną ar mažą teleskopą, kometą galima nesunkiai rasti neaukštai virš rytinio horizonto, tuo labiau kad Lietuvos platumose jos matomumo salygos gerėja.


fotografuota 2004.04.29.  3val.10min. su 32mm. objektyvu eksp.
=25sek.


 
 Balandžio 16d. Jupiterio palydovų bei jų šešėlių fotografijos darytos su 36cm. teleskopu f.ekviv.~12m. atmosferos stabilumas  36cm. teleskopui nebuvo geras 


 
 Balandžio 1-5 dienomis Venera prie pat Sietyno, netoli horizonto Merkurijus  


Nuo Kovo vidurio prasideda vakarinis Merkurijaus matomumas, Saulei nusileidus, po 15-20 minučių vakaruose neaukštai virš horizonto jau galima pamatyti planetą. Dvi savaites planetos matomumo sąlygos tik gerės nors ryškis ir kris, tad dabar vakarais galima stebėti penkias planetas, Merkurijų,Venerą, Marsą, Saturną ir Jupiterį. Vakarinis dangus bus įspūdingas kovo 21-25 dienomis kai netoliese pasirodys Mėnulio jaunatis.


2004 m. Kovo 11d. vakare matėsi šiaurės pašvaistė


2004 m. Kovo 10d. plika akimi pro juodą stiklą ar Saulei leidžiantis matosi didelė dėmė


     
2004 metų Vasario 26d. vakarop aplink Saulę matėsi halas, šonuose ( ) ir V formos viršuje