2006 metų naujienos

  Spalio 29d. apie 3val.apsiniaukus, matėsi ledo kristaliukų atspindžio sukeltas švytėjimas. Reiškinys matėsi labai trumpai apie 15 min.


  Spalio 28d. vakare C/2006M4 (SWAN) kometą buvo galima matyti plika akimi. O su 100x25 žiūronais matėsi net 9,5 laipsnių uodega, ryškis apie 5mag. Fotografuota su Canon 350 D. Pirma foto: bendras vakaro dangus su kometa ir dviem praslinkusiais palydovais. Antra:  Kometa Heraklio žv. kurios uodega driekiasi šalia M13.
 Šiuo metu ir visą rudenį bus galima stebėti net tris gana ryškias kometas. Dar vis gerai matoma periodinė 177P/Barnard kometa, kuri Lietuvos padangėje šiuo metu nenusileidžia. Nesenai prasidėjęs C/2006M4 (SWAN) kometos matomumas, kuri nuo Spalio mėnesio 4d. irgi nenusileis Lietuvos padangėje. Ir trečia, vėl periodinė 4/P Faye kometa puikiai matoma visą naktį.
 2006 metų rugsėjo 7d. Lietuvoje bus matomas dalinis Mėnulio užtemimas. Pusšešėlis Mėnulį palies dar nepatekėjusį 19val.45 min. 21val.06 min. prasidės dalinis užtemimas, kuris baigsis 22val.37min. Didžiausia fazė apie 21val.53min. Pusšešėlinis Mėnulio užtemimas baigsis 23val.59min. Visas reginys bus matomas pietrytinėje dangaus skliauto pusėje, neaukštai virš horizonto.
  Nuo rugpjūčio 11 d. Saulės diske, plika akimi galima įžiūrėti dvi dėmes. Jos puikiai matosi kai saulė kyla ar leidžiasi.
Vis tamsėjant Lietuvoje naktims, galima stebėti 177P/Barnard kometą. Kuri slenka Heraklio žvaigždynu. Rugpjūčio 6d. praeis netoli M13 kamuolinio žvaigždžių spiečiaus. Šiuo metu kometą įmanoma įžiūrėti su 50x12 žiūronais, ryškis apie 8,5m ir gana didelė 14' bei labai difuzinė.
  Liepos 15 d.  22val.45min. pastebėjau  Sidabriškuosius debesis, apie pusiaunaktį pasiekė maksimalų 5 balų ryškumą ir buvo matomi visame šiauriniame dangaus skliaute.  
 Liepos 3 d. pro Žemę pralėks 2004 XP14 asteroidas, 1,1LD atstumu. Tai truputi toliau negu Mėnulio orbita. Jo skersmuo apie 600 metrų, turėtų pasiekti 12m ryškį. Lietuvoje sąlygos stebėti nėra palankios, nes naktį nesutemsta. Jei visgi kas nors žada stebėti, liepos 3d. 22 val.- liepos 4d. 4 val. asteroido kelias pažymėtas čia.
 Šiuo metu Saulėje yra susiformavusi didelė dėmė, kurią galima stebėti plika akimi, Saulei tekant ar leidžiantis ar dieną pro tamsų filtrą.
    Liepos 1d.  23val.05min. pasirodė Sidabriškieji debesys, apie pusiaunaktį pasiekė 5 balų ryškumą, jien buvo labai ryškūs netgi daiktai metė šešėlį. Tokių nebuvo jau keli metai.
  Birželio 26 d.  23val.15min. pasirodė Sidabriškieji debesys, apie pusiaunaktį pasiekė maksimalų 4 balų ryškumą ir buvo matomi visame šiauriniame dangaus skliaute.  Po to jų ryškumas pamažu pradėjo mažėti.
 Sidabriškieji debesys matėsi 21,22,23 dienomis.
 Birželio 16d. 23val.05min. Lietuvoje buvo matomi Sidabriškieji debesys.
  Birželio 10d. 23val.25min. vėl bubo pastebėti Sidabriškieji debesys.
   2006 metų birželio 10d. 0val.20min. šiais metais pastebėjau Sidabriškuosius debesis. Ryškumas apie 3, penkių balų sistemoje. Matėsi iki paryčių. Taigi prasidėjo Sidabriškūjų debesų matymo sezonas.
 Balandžio 22-23d. naktį Lyridų maksimumo metu, per 1 val. galima buvo priskaičiuoti iki 8-9 meteorų.
 Balandžio 19d. naktis buvo gana vaiski. 73P/Schwassmann-Wachmann  kometą stebėjau su 100x25 žiuronais. Gerai matėsi B ir C komponentai. Komponento C ryškis apie 8,1m  uodega matėsi apie 35', o B komponentas labiau difuzinis apie 8,6m uodega apie 8-10'
 Balandžio 16-25d. veikia Lyridų meteorų srautas. Maksimumą pasieks 22d. 16val.30min. pasauliniu laiku. Lietuvoje dar bus šviesu. Bet nuo numatyto laiko  maksimumo pikas gali ir skirtis. Taigi jei nesutrukdis blogas oras, srauto stebėjimo saligos gana geros, o Mėnulis tekės tik paryčiais.
 Balandžio 15d. 22val.-23val. kol dar netrukdė Mėnulis, buvo galima stebėti 73P/Schwassmann-Wachmann  kometą. Ją jau galima pastebėti ir su paprastais 50x12 žiuronais. O su teleskopu ar didesniu binokuliaru matosi 5-7' uodega.
Ignalinos apylinkėse Saulės užtemimą pavyko matyti tik į pabaigą ir tai tik pro tirštą rūką.
 Su didesniais teleskopais jau galima stebėti  73P/Schwassmann-Wachmann  kometą. Ji matysis visą pavasarį, yra didelė tikimybė kad ją bus galima stebėti paprasta akimi. Įdomiausia tai kad, šių metų gegužės 8d. 6val. (Lietuvos laiku) ji uždends Žiedo ūką M57. Deja Lietuvoje jau bus šviesu ir pačio padengimo stebėti nepavyks.
 Šiuo metu danguje galima stebėti gana ryškią C/2006 A1 (Pojmanski) kometą. Nors jos ryškis pamažu mažėja, bet stebėjimo salygos gerėja. Nuo Kovo 20 dienos, Lietuvos padangėje ji bus matoma visą naktį.
2006 metų Kovo 15 d. Pusšešėlinis užtemimas, fotografuota su Konica Minolta Dimage Z2.    Pirma foto, prieš užtemimą. Antra foto, didžiausia užtemimo fazė.
 Kovo mėnesio 29d. Lietuvoje bus matomas dalinis Saulės užtemimas. Pradžia 13 val. 02 min. maksimali fazė 14 val. 05 min. pabaiga 15 val. 05 min. Šį kartą Mėnulis dengs apie pusę Saulės disko.
 Kovo 15 d. 0 val. 35 min. prasidės pusšešėlinis Mėnulio užtemimas. Didžiausia fazė 2 val. 45 min. pabaiga 5 val. 05 min. Paprasta akimi pastebėti praktiškai nepavyks, užfiksuoti galima tik fotografiniu būdu.
 Vasario pabaigoje Kovo pradžioje palankus metas Merkurijaus stebėjimams.
 Prasidėjus palankiems orams, vakarais galima stebėti C/2005 E2 (McNaught) kometą. Ją rasti pakankamai sunku, nes ji neaukštai virš horizonto, o ir ryškis mažas. Stebint su 36cm. teleskopu matosi mažas gal =1,5' blyškus lopinėlis ryškis gal 12m. Su 20cm. teleskopu matosi tik kai žinai kad ji ten.